nupūsti nupučia nupūtė

nupū̃sti, nùpučia, nùpūtė 1. tr. Štk pučiant nugairinti (apie vėją): Puspūrę bulvių atkišo, ir tos pačios vėjo nupūstos, žaliuonim paėjusios J.Balt. Nors vėjo nupūsta, tečiaus buvo čiuini, niekas už baidyklę į kanapius negalėjo statyti M.Valanč. Ką gi nupūtė šiaurus vėjelis, kad ne siratą dideliam vargely? LTsII522. Per pavasarį nùpučia vėjas, ir rudas kaip šuo palieki Jnšk. Kad vė[ja]s nùputa rankas, skaudžiai pasidaros Dov. Vė[ja]s burną nupū̃tęs, ir apšoko niežais Šts. ║ pučiant nudžiovinti: Vėjas nupūs, ir bus sausas [šienas] Lp. Neleisk kupetų, dar žemė nenupūsta Dbč. Palaukiat, kol truputį rasą nupū̃s, ir vėl galėste eiti rugių pjauti Šv. 2. tr. SD446, Q2, R3, D40, K nustumti, nunešti, nuvaryti (apie vėją): Viesulas šiurpus pienę baltąją nupūs S.Nėr. Vėjas sniegą nuo lauko nupū̃tęs KI34. Žlugto nedžiauk ant tvoros, ba vėjas nupūs ir išnešios po laukus Plv. Nupūtė vėjelis žaliuosius lapelius, nulaužė vėtrelė žalią viršūnėlę JD25. Ir pakyla rytvėjelis, nuput vainikelį vidun Dunajeliaus StnD7. Leido vėją, idant žemę nupūstų SPII92. Susisarmatijau, kaip vė[ja]s muni nū̃pūtė (pabėgau) Grd. | prk.: O galgi nupūs šiaurusai vėjelis jo ramų miegelį, o galgi prabus iš to ramaus miegelio LTsII529. Eik, prasivaikščiok, a nenupū̃s vėjas – tuoj nebesopės galvos Upt. 3. tr. pučiant nuvaryti: Jis, užsiėmęs vieną šnirplį, kaip pūsterė[jo], tai anuos teip kaip iš muškietos nupūtė atgal! BsPIV166. ║ pučiant pašalinti, panaikinti: Šiurmas nuo viršaus nupū̃sk J. Jei arpą suksi lengvai, nenupūsi pelų Šts. | Ir nupūs vėjelis pėdsakus ten mano rš. | prk.: Vėjai pūtė ir nupūtė blogus laikus Slm. Nuovargį nuo jo iškart lyg vėjas nupūtė rš. Ėmęs nupūsčiau žvaigždes nuo bedugnio dangaus V.Myk-Put. | Daba daug nùpučia [stojančiųjų į aukštąsias mokyklas] Grz. | refl.: Nuo ištrauktos iš grūdų rankos lengvai nusipučia dulkės rš. ║ prk. nuvalyti, nuimti: Kaip sujus visos su mergoms, ir nupūs daržus Žem. | Tos sodybos yra jau seniai nùpūstos (nugriautos) Eig. 4. tr. pučiant aptraukti: Šešis šimtus mokėjo už juodąjį akmenį, raides auksu nupūtė rš. 5. tr., intr. pučiant pagriežti: Aš dar nùputu, kad ir senas klernatnykas Šts. Vieną šokį nùputa gerai Šts. 6. intr. Skdt, Kt šnek. numigti: Biškį nùpūčiau, ir geriau ant dūšios An. Ir aš dieną nùpūčiau gerą valkšną Užp. 7. tr. prk. suteikti per didelę reikšmę, perdėti: Tamsta nùputi per daug Rz. 8. intr. N, [K], Prng šnek. nubėgti, nueiti, nuvykti: Tu, vaikeli, šarpiai nupūsk į miestą Vvr. Trys berniokai per pievas nùpūtė Dglš. Tiek kelio nupūsti per tokią marmalienę – tai ne baika Krsn. 9. tr. šnek. pavogti: Viską man nùpūtė – ir piniginę, ir pinigus Alvt. Tą lapę jai nuo kaklo nùpūtė, i ji nejuto Jrb. \ pūsti; antpūsti; apipūsti; atpūsti; dapūsti dapučia dapūtė; įpūsti; išpūsti; nupūsti nupučia nupūtė; papūsti; parpūsti; perpūsti; prapūsti; pripūsti; razpūsti; supūsti; užpūsti